Konferencija Seime apie humanizmą kaip pasaulėžiūrą, humanistines ceremonijas ir jų kelią į teisinį pripažinimą Lietuvoje, pasitelkiant kitų Europos šalių pavyzdžius.
Nuo 2016 sutuokėme daugiau nei 2200 porų. Humanistinės ceremonijos jau turi juridinę galią Norvegijoje, Švedijoje,Škotijoje, Airijoje ir Islandijoje. Siekiame, kad tai, kas Lietuvoje jau tapo prasminga daugeliui žmonių būtų ir teisiškai pripažinta.
PROGRAMA
13:00 – 13:10 Sveikinimo žodis
Arūnas Valinskas, Seimo narys, humanistas
Urtė Žukauskaitė-Zabukė, HIA humanistinės organizacijos Lietuvoje įkūrėja ir vadovė
13:10 – 14:00 Užsienio šalių patirtys: kaip humanistinės ceremonijos tapo svarbia visuomenės dalimi
Norvegija (gyvai)
Humanistinės ceremonijos – visuomenės pasitikėjimo atspindys. Didžiausios pasaulyje humanistinės organizacijos patirtis
Tale Pleym, vyresnioji patarėja ceremonijų klausimais, Human-Etisk Forbund (Norvegijos humanistų asociacija)
Islandija (nuotoliu)
Humanistinės ceremonijos Islandijoje ir kaip jos paskatino vestuvių turizmą
Guðrún Þóra Arnardóttir, vykdančioji direktorė, Siðmennt – Humanists Iceland (Islandijos humanistų asociacija)
Belgija (gyvai)
Humanistinės ceremonijos ir kapelionystė – prasmės integracija gynyboje
Hans De Ceuster, Humanist Chaplain General (OF-7), Belgijos gynybos pajėgos
14:00 – 14:20
Lietuvos patirtis
Humanistinės ceremonijos – visuomenei prasmingas, bet teisiškai nepripažintas pasirinkimas
Urtė Žukauskaitė-Zabukė, Humanistinės organizacijos Lietuvoje (HIA) vadovė
14:30 – 15:30 Diskusija – išeičių Lietuvoje paieška
Dalinamės atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus apie įteisinimą.
1. HIA santuokų įteisinimas prieštarautų Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 38 straipsnį – Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
Humanistinė santuoka nereiškia atskiros registracijos. HIA nesiekia įgyti civilinės metrikacijos funkcijų, kurios, pagal Konstitucijos 38 straipsnį, lieka valstybės prerogatyva.
Kaip ir dabar, teisinę galią santuokai suteiktų valstybės registras, o HIA sertifikuotas ceremonmeisteris tik pateiktų santuokos faktą patvirtinančius dokumentus.
Analogiškai veikia religinės bendruomenės: jos ne „registruoja“ santuoką, o tik atlieka ceremoniją, po kurios santuoka įregistruojama valstybėje.
Humanistinės organizacijos prašo tik įgaliojimo veikti kaip tarpininkai – HIA sertifikuoti ceremonmeisteriai, kurie perduoda valstybės institucijai santuokos duomenis.
Tai nėra naujos santuokos rūšies sukūrimas ar Konstitucijos keitimas, o tik administracinės praktikos išplėtimas.
Valstybė, leisdama religinėms bendruomenėms turėti šį įgaliojimą, bet neleidžianti to humanistinėms, pažeidžia lygybės principą (Konstitucijos 29 str.).
Todėl HIA prašymas ne kuria privilegiją, o siekia sukurti vienodas galimybes tikintiesiems ir netikintiesiems.
2. Tai ar sunku pasidaryt papildomą kabinetinę santuoką Metrikacijoje?
Šiuo metu galima santuoką registruoti metrikacijoje, o humanistinę ceremoniją turėti norimu metu. Kam keisti kažką jei ir dabar viskas veikia?
Ne visi žmonės gali tuoktis pagal savo įsitikinimus ir vertybes. Šiuo metu yra du pasirinkimai: bažnytinė ir civilinė santuokos registracija. Jei nei viena iš jų neatspindi tavo pasaulėžiūros? Santuoka nėra tik teisinis formalumas aprašytas pagal įstatymų raidę. Tai intymi, jautri, asmeniška, prasminga šventė. Būtent visuos šiuos aspektus turi humanistinė santuokos ceremonija, tačiau trūksta vieno…
Humanistinės ceremonijos įteisinimas nereikalautų nieko iš kitų – tiesiog suteiktų lygias teises.
O kam daryti dvi ceremonijas vietoj vienos?
3. Kam humanistinės, jeigu yra metrikacijos išvažiuojamosios santuokos?
Kam humanistinės, jeigu yra metrikacijos išvažiuojamosios santuokos? Humanistinė ceremonija tai ne tik graži ceremonija gražioje vietoje – tai kartu su pora kuriamas tekstas, pažadai ir ritualas, įtraukiantis porą į reflektavimo apie savo pasirinkimą procesą. Tai kelias einamas iki ceremonijos, kurio metu išsigryninama ir įžodinam tai, kas svarbiausia porai. Kiekviena ceremonija asmeniška, unikali, personalizuoja, kur kartu su pora apgalvojama viskas – nuo atėjimo momento, iki priesaikų, bučinio, kitų svarbių žmonių įtraukimo.
Kitas, labai svarbus aspektas. Pažvelkime į humanistines ir išvažiuojamąją santuoką kaip porai teikiamą paslaugą. Išvažiuojamos santuokos turi laiko limitacijas. Aiškiai apibrėžtas valandas, kada vėliausiai gali būti registruojama ceremonija. Išvažiuojamos santuokos negali būti vykdomos sekmadieniais. Kai kuriose savivaldybėse yra aiškiai reglamentuotos vietos ir kitose santuoka neregistruojama. Jei bent vienas iš besituokiančiųjų nekalba lietuviškai ir reikalinga dvikalbė ceremonija – išvažiuojamoji santuokos ceremonija neteikia šios paslaugos be papildomų vertėjų. Humanistinė ceremoniją vedama ir užsienio kalbomis. Ceremonija gali būti vedama visomis savaitės dienomis ir neturi konkrečiu darbo valandų.
Trečia, metrikacijos ceremonijos nereikalingos, kai santuoka registruojama religinio ritualo metu. Manome, kad tokia alternatyva turėtų būti taikoma ir pasaulietinei ceremonijos alternatyvai.
4. Ar nėra rimtesnių problemų?
Visada yra rimtesnių problemų, tačiau vienu metu galima dirbti ties daugeliu jų ir tai nėra konkurencija dėl problemų svarbos. Net ir nesant teisinės reikšmės žmonės renkasi turėti humanistines ceremonijas, apsisunkinti šventės planavimą įtraukiant specifinius laiko rėmus, arba papildomą kelionę į civilinės metrikacijos skyrių. Tai rodo, kad Humanistinės ceremonijos yra reikalingos, o jų pripažinimas palengvintų visų dalyvaujančių pusių gyvenimus.
5. Leisi vieniems, galės bet kas?
Siekiame sistemingai spręsti šį klausimą numatant visas reikiamas priemones saugumui, patikimumui, ir kokybei užtikrinti. Esame įsitikinę, kad turėdami beveik 10 metų patirtį organizuojant humanistines ceremonijas ir visada siekdami maksimalaus skaidrumo galėtume užtikrinti dokumentų patikros ir pildymo žingsnį. Siekiame ne tapri religine bendruomene tuokainčia pagal savo norus ir įsitikinimus, o tapti tarpininku, kuris palengvina procesus ir užtikrina duomenų saugumą. Mūsų priklausymas tarptautiniam Humanists international tinklui ir European Humanist service network organizacijai rodo, kad atitinkame aukščiausius tarptautinius kriterijus keliamus ir kitose šalyse vedamoms (ir teisiškai pripažįstamoms) humanistinėms ceremonijoms, bei turime ceremonmeisterių tinklą, kurio nariai apmokyti ceremonijas vesti pagal Europos humanistinių ceremonijų standartą.
6. Šalyje vis daugiau skyrybų, santuokų mažėja, koks tikslas įteisinti humanistines santuokas?
Nors nuo 2017 pastebimas ženklus civilinių ir bažnytinių santuokų Lietuvoje mažėjimas, humanistinių santuokų skaičiai kas met auga. Tai reiškia, kad humanistinės ceremonijos gali būti tuo atsakymu, kuris stiprins santuokos institutą. Humanistinė ceremonija tikama labai plačiam ratui žmonių – kai poros nariai skirtingų tikėjimų, kai abu ar vienas iš poros yra netikintis, kai tuokiasi skirtingų tautybių žmonės ir reikia ceremonijos keliomis kalbomis, kai tai yra ne pirma santuoka, kai reikia jautriai apjungti jau anksčiau sukurtas šeimas. Žmonių gyvenimas per įvairus, kas ceremonijos būtų vienodos ir būtent šį visuomenės poreikį atliepia humanistinės ceremonijos. Tikime, kad tai, jog sertifikuoti HIA ceremonmeisteriai turėtų ir galimybę pateikti dokumentus – didintų ceremonijų prieinamumą ir skatintų tuoktis kartu gyvenančias, bet vienijančio santuokos būdo nerandančias poras.
7. Humanistinės ceremonijos neturi moralinio pagrindo ir silpnins santuokos institutą
Humanistinės ceremonijos remiasi humanistinėmis vertybėmis, nurodytomis Amsterdamo deklaracijoje ir vadovaujasi Europos humanistinių ceremonijų standartu.
Mūsų patirtis rodo, kad žmonės, renkasi humanistines ceremonijas vedini ne tik moralinių, ar ideologinių sumetimų. Šie, kitų argumentų vedini žmonės, po ceremonijose panaudotų kultūrinių kontekstų, kurie asmeniškai susiejami su konkrečia pora neretai pasidalina, kad tai paskatina kelti ir išsamesnius klausimus apie savo pasirinkimų prasmę, priežastis ir tąsą. O tai rodo, kad humanistinės santuokų ceremonijos ne tik kuria trumpalaikę vertę jų vykimo metu, bet turi ir gilesnę, išliekamąją vertę, bei stipresnį emocinį poveikį, nei įprasta nereliginė santuokos ceremonija.
8. Kas iš to valstybei?
Lengvesnė ceremonijos dokumentacija porai, kai tai yra humanistinė ceremonija leistų valstybei lanksčiau ir moderniau suteikti santuokos registravimą. Tai prisidėtų prie lanksčios, kokybiškos pasaugos teikimo kai sumažinamas civilinės metrikacijos darbuotojų krūvis, leistų mūsų šaliai būti patrauklesne kryptimi tarptautinėms ceremonijoms. Tokių HIA jau dabar turi 30%.
9. Jau dabar sudaroma Prielaida manyti, kad humanistinė santuoka yra tikra santuoka (teisinė).
Tokia prielaida nesudaroma, nes poros informuojamos, kad santuoką registruoja tik valstybė. Todėl dar iki santuokos turi nuspręsti, ar derins humanistinę ceremoniją su išvažiuojamąja civilinės metrikacijos ceremonija, ar vyks į civilinės metrikacijos skyrių atskirai prieš arba po humanistinės ceremonijos.
Vienas pagrindinių tikslų ir yra sumažinti nepatogumus žmonėms, nes išvažiuojamoji ceremonija ribojama darbo laiko, jaunieji ir HIA ceremonmeisteris negali būti tikri dėl jos turinio, o atskiras vizitas yra papildoma našta.
10. Humanistinių santuokų įteisinimas atvers galimybes LGBT santuokoms. Čia paslėptai bandoma prastumt.
Nuo 2016, kai rengiame humanisitnes ceremonijas ir komunikuojame, kad mūsų ceremonijos skirtos visoms poroms, nepaisant jų seksualinės oreantacijos, iš 2200 mūsų įgyvendintų ceremonijų, mažiau nei 10 buvo LGBT porų. Kadangi įteisina valstybė, o ne mes – be valstybės sprendimų niekas, deja, nesikeis ir LGBT santuokos liks simbolinės.
